camin
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
camin m (pl: camini)
- inpianto, ricavà da un muro, che se cata so ƚe caxe par far fogo e scaldar, in particolare par portar fora de la caxa i fumi altrimènti tòseghi
Siłabasion[canbia]
- ca | mìn
Pronunsa[canbia]
IPA: /kaˈmiŋ/
Etimołozia[canbia]
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Tèrmeni corełai[canbia]
Alterai[canbia]
Bauchéto; imbaucà
- (diminutivo) caminèto
Tradusion[canbia]
Notasion[canbia]
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 122