ortiga
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
ortiga f (pl: ortighe)
- tipo de èrba de ƚe Urticacee
- la so clasifegasion sientifega la xe Urtica dioica ( tasonomia)
Siłabasion[canbia]
- or | tì | ga
Pronunsa[canbia]
IPA: /or'tiga/
Etimołozia[canbia]
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Tèrmeni corełai[canbia]
Tradusion[canbia]
Tradusion: ortiga
Notasion[canbia]
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 456
- Ernesto Kosovitz, Dizionario - vocabolario del dialetto triestino pàgina 294
- Livio Tissot, Dizionario primierotto pàgina 176