ciave
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
ciave f inv
- ojèto metàƚico che sèrve par vèrxare o sarare na seradura
Siłabasion[canbia]
- cià | ve
Pronunsa[canbia]
IPA: [ˈtʃa.ve]
Etimołozia[canbia]
De'l latin clāvis
Tèrmeni corełai[canbia]
Tradusion[canbia]
Tradusion: ciave
Notasion[canbia]
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 165