becaro
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
becaro m (pl: becari)
Siłabasion[canbia]
- be | cà | ro
Pronunsa[canbia]
IPA: /beˈkaro/
Etimołozia[canbia]
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Derivai[canbia]
Tradusion[canbia]
- Védarse: bechèr
Notasion[canbia]
- Luigi Pajello, [Dizionario vicentino - italiano so Archive.org] pàgina 18