curamèr
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
curamèr m (pl: curamèri)
- parsona che laora e vende el curame
Siłabasion[canbia]
- cu | ra | mèr
Pronunsa[canbia]
IPA: /kura'mɛr/
Etimołozia[canbia]
- manca ła etimoƚozia; se te ła conosi, zónteła ti.
Tradusion[canbia]
Tradusion: curamèr
Notasion[canbia]
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 214