striga
Vèneto[canbia]
Sostantivo[canbia]
striga f (pl: strighe)
- fémena che dòpera la magìa, de spes par scòpi poch bòni
Siłabasion[canbia]
- strì | ga
Pronunsa[canbia]
IPA: /ˈstri.ga/
Etimołozia[canbia]
da'l latin strǐga, variante de strix, che sarìe "oxèlo noturno"
Tèrmeni corełai[canbia]
Tradusion[canbia]
Tradusion: striga
Notasion[canbia]
- Giuseppe Boerio, [Dizionario del dialetto veneziano] pàgina 715
- Livio Tissot, Dizionario primierotto pàgina 277